Dažnas žmogus svajoja apie gyvenimą nuosavame name. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, priimamas sprendimas statytis namą.

Nuo ko reikėtų pradėti? Tikrai ne nuo analizės, iš kokių pigiausių ar šilčiausių medžiagų bus statomas namas. Tokiu atveju galima padaryti neteisingų ir skubotų sprendimų, o padarius namo projektą gali tekti viską iš esmės keisti.

Vertėtų pradėti nuo atsakymų į klausimus: ko man, mano šeimai reikia, keli asmenys gyvens name, koks mūsų gyvenimo būdas, kokie pomėgiai ar hobiai, kad namas atitiktų šiuos poreikius. Jei namas statomas visam gyvenimui, būtina atsižvelgti ir į 10 ar 30 metų perspektyvą.

Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokių ir kokio dydžio patalpų reikia šeimai.

*- gali būti didesni plotai, pateikta tik kiek prabangiau nei vidutiniškai.

Lentelėje išvardintos pagrindinės patalpos būtinos gyvenimui name. Joje nurodyti minimalūs patalpų plotai. Visos paminėtos patalpos būtinos, žinoma vaikų kambarių skaičius gali svyruoti. Suskaičiavus minimalų būtinų patalpų plotą, gauname mažiausiai 96 m2.

Kai kurie žmonės, augindami du vaikus, suplanuoja 70 ar 80 m2 ploto namus. Jei tai yra apmąstytas projektas, tokio ploto namai yra įmanomi. Tačiau pabandykite pasibraižyti baldus 6 m2 ploto virtuvėje, valgomajame, ar 12 m2 miegamajame. O kur dar papildomos patalpos – drabužinės, sandėliukai, be kurių name sunkiai įsivaizduojamas kokybiškas gyvenimas. Kur kabinti drabužius, laikyti maisto atsargas, pastatyti dviratį, o gal ir du ar tris, žoliapjovę, atsargines padangas, dulkių siurblį, slides, gręžtuvą, plaktuką, sodo instrumentus, gal keturratį, ir t. t. Jei šildoma malkomis ar granulėmis, kur jas laikyti? Gal dar ir garažo reikia. Visa tai būtina labai gerai apmąstyti. Gyvenimas name, tai ne gyvenimas bendrabutyje ar bute, jame yra žymiai daugiau galimybių. Net, jei šiuo metu šie poreikiai nėra svarbūs, bet už 10 ar 20 metų gali būti.

Papildomų rekomenduojamų ar galimų patalpų pagal poreikį lentelė:

Kiekvienas pagal savo gyvenimo būdą ir poreikius planuojasi skirtingas papildomas patalpas, kai kurie norės turėti džiakuzi ar mažą sporto treniruoklių salę, žiemos sodą, biliardo stalą ar vyno rūsį. Ateityje poreikiai gali pasikeisti. Tad, jei namas statomas visam gyvenimui, reikia įvertinti, ko norėsis ateityje ar numatyti galimybę plėstis, palikti vietos sklypui, atskiram ūkiniam pastatui, šiltnamiui, lysvei, krepšinio aikštelei ar lauko židiniui.

Kaip matome, mažiausias apšildomo namo plotas 110 – 120 m2, o jei norima daugiau, plotas nesunkiai išauga iki 300 m2. Kiekvienas turi individualiai spręsti, kokių ir kokio dydžio patalpų jam reikia dabar ir reikės ateityje. Dažniausiai praktikoje ir sutinkami 130 – 200 m2 ploto namai. Dalis patalpų gali būti lengvų konstrukcijų, neapšiltintos.

Kitas žingsnis, nuspręsti, kelių aukštų namas turėtų būti, su rūsiu ar be. Jei turite didelį sklypą galima galvoti apie vieno aukšto namą, jo statyba brangesnė tačiau gyventi jame, ko gero, bus patogiau, o senatvėje nereikės laipioti laiptais. Tačiau standartiniame 6 arų sklype sodų teritorijoje 150 m2 namas, laikantis reikalaujamų atstumų nuo kaimynų ir kelio, užims apie pusę sklypo. Tačiau reikia pagalvoti ir apie vietą vaismedžiams, gėlynui ar lysvei. Matyt, todėl Lietuvoje yra populiariausi dviejų aukštų namai. Rūsys, nors ir kainuoja papildomai, yra gana praktiškas dalykas, jame ir pirtelę galima įsirengti, ir sandėliukus, ir katilinę, ir pagalbines patalpas.

Dabar lieka tik sudėlioti norimas patalpas į atskirus aukštus.

Viską apmąsčius, pasitarus su statybų specialistais ar šiaip daugiau praktikos turinčiais žmonėmis, turite namo esmę, namo koncepciją, ir tuo pačiu ir užduotį architektui.

Siūloma nepradėti architektūrinio projekto neturint savo namo koncepcijos, nes tada visas Jūsų dėmesys nukryps į namo išorinį vaizdą ir projektą, bet ne tai, ko reikia kokybiškam gyvenimui name.